Sveiki, esu Bernadeta Laurinaitytė. Ilgai galvojau, kaip galėčiau pristatyti save ir šį tinklaraštį. Nemeluosiu, šiek tiek pasimečiau tarp daugybės faktų, ekologijos ir tvarumo temų, kurių svarbą noriu išreikšti kuo greičiau. Tačiau supratau, kad taip pat svarbu Jums papasakoti istoriją, kaip prasidėjo mano kelionė link tvaresnio gyvenimo ir ką man reiškia šis tinklaraštis.
Viskas prasidėjo nuo…
Kiek pamenu save, visada būdavau tas gamtos vaikas, kuris jautriai reaguodavo į temas susijusias su gyvūnais ar gamta. Bet yra viena istorija, kuri buvo lyg atskirties taškas, privertęs galvoti apie kai kurios dalykus kitaip. Nepamenu kiek man buvo metų, bet buvau dar pakankamai maža. Per mokyklos atostogas kartu su sese labai mėgdavom vykti pas tėvus į darbą, ypatingai pas tėtį, į paukštyną, nes ten būdavo fermos pilnos mažų, geltonų, pūkuotų viščiukų. Vieną dieną, kai lankėmės pas tėtį fermose, ėjom su sese apžiūrėti viščiukų. Mus lydėjo darbuotoja, kuri leido pasiimti po vieną ir paglostyti. Mes su sese nedrąsiai ištiesėme rankas į jų aptvarą – visi išsilakstė į kampus, kad tik nebūtų paliesti. Bet vienas liko sėdėti viduryje, todėl nusprendžiau jį atsargiai paimti. Jis taip mielai sėdėjo mano delnuose, mes su sese jį paglostėm. Tokio mielo, švelnaus, trapaus ir nekalto padarėlio dar nebuvau laikiusi! Staiga darbuotoja grubiai stvėrė viščiuką man iš rankų ir apžiūrėjus šaltai pasakė – ,,jo sparnas neišsivystęs, jis ilgai negyvens” ir po šių žodžių metė jį į prekių vežimėlį (tą metalinį, kurie būna visose didesnėse parduotuvėse), kuris buvo visiškai pilnai pripildytas kitais mažais, pūkuotais kūneliais. Nelabai pamenu kas buvo po to, tik, kad greitai iš ten išėjome, o praeidama pro tą vežimėlį mačiau, kaip tas viščiukas blaškydamasis laipioja ant kitų ir nori iš ten ištrūkti. Supratau, kad toje didelėje krūvoje yra dar pilna gyvų viščiukų. Ką su jais darys? Paleiskit juos! Juk jie dar gyvi! Kokių tik minčių nebuvo mano galvoje… Pamenu, kad pirmą kartą jaučiau tokį stiprų pyktį kitam žmogui. Jaučiau neteisybę, liūdesį, milžinišką norą padėti ir gniuždantį bejėgiškumą. Labai norėjau kažką padaryti, bet mano rankos nusviro. Tai buvo mano pirmoji pažintis su maisto pramonės realybe. Tik suaugus supratau, kad maisto pramonėje tai yra visiškai normalu. Yra žymiai daugiau tragiškesnių pavyzdžių, kaip šiais laikais elgiamasi su gyvūnais ir kaip yra išgaunami gyvulinės kilmės produktai, kuriuos visi taip skaniai valgo…
Veganizmas
Nepaisant to, kokią empatiją jaučiau gyvūnams, mitybą pakeičiau tik po kelerių metų. Jau 14-os metų supratau, kad vieną dalyką tikrai galiu pakeisti – nevalgyti mėsos. Taip 14-os ar 15-os metų tapau vegetare, o prieš porą metų užtikrintai pasirinkau veganišką mitybą bei gyvenimo būdą – vartoju tik augalinės kilmės maistą bei produktus. Tokia mityba ir gyvenimo būdas man yra labiausiai priimtinas, tinkantis mano kūnui ir sielai. Pasirinkdama veganišką maistą bei produktus, žinau, kad nesu tos baisios gyvūnų kankinimo pramonės dalimi.
Tvarus gyvenimo būdas
Ryškesnis pokytis mano gyvenime prasidėjo pakeitus mitybą į veganišką. Pradėjau domėtis ekologinėmis temomis, mokytis tvarumo ir minimalizmo sampratos, sveikos ir pilnai subalansuotos veganiškos mitybos. Atsisakiau pirkti nereikalingų daiktų, rūbų, maisto produktų. Nusprendžiau kažką pirkti tik tuo metu kai tai yra būtina bei pirmiausia apgalvoti ar to pasidaryti negaliu pati. Kitu atveju apžiūrėti ar reikiamų dalykų yra panaudotų rūbų/daiktų parduotuvėse ir tik po to rinktis paprastas parduotuves. Tam, kad išvengčiau maisto pakuočių, išmokau įvairiausių receptų ir daug ką gaminuosi namuose. Apsiperku turguje arba specialiose parduotuvėse, kuriose galima įsidėti maistą į savo tarą. Rūšiavimas ir kompostavimas tapo dar viena neatsiejama gyvenimo dalis. Taip pat stengiuosi išvengti bet kokių atliekų. Ieškau tvaresnių ir ekologiškesnių sprendimų, alternatyvų visose gyvenimo srityse. Toks gyvenimo būdas užpildo mano sielą ramybe, švara, gėriu ir pilnatvę. Be to, atsiranda daugiau tvarkos namuose, o ir pinigų nebereikia leisti nereikalingiems dalykams.
Kodėl tinklaraštis?
Pradėjus domėtis apie įvairias ekologines temas, globalines problemas, maisto pramonę, mano galvoje susikaupė labai daug minčių, kurias noriu išsakyti. Kurdama šį tinklaraštį ne tik pagaliau galėsiu išreikšti savo nuomonę, dalintis naujienomis, aktualia informacija, praktiniais patarimais, įžvalgomis, receptais, bet taip pat prisidėsiu prie žmonių švietimo ekologinėmis ir tvarumo temomis, kas yra ypatingai svarbu norint efektyviau spręsti globalines problemas. Man tai reiškia tikrai labai daug. Ši kelionė link tvaresnio gyvenimo man tapo nuostabiu nuotykiu, kurį tikiuosi leisite sau patirti ir Jūs. Ji padėjo labiau pažinti save, gamtą ir kiek ji visko siūlo. Atitrūkti nuo materializmo, vartotojiškumo, socialinių tinklų svarbos ir kitų panašių idėjų, leido suprasti savo tiesą, vertybes ir nors gal juokingai skamba, bet iš dalies ir gyvenimo prasmę. Dabar aš žinau kaip noriu gyventi ir prie ko tikrai nenoriu prisidėti. Taigi, šiame tinklaraštyje rašysiu įvairiausiomis temomis, kurios vienaip ar kitaip bus susijusios su ekologija ar tvarumu. Ir žinoma, labai tikiuosi, kad tai bus vertinga Jūsų kelionėje <3