Kompostavimas yra nuostabus žaliųjų atliekų perdirbimo įrankis. Kompostuojant ir taisyklingai rūšiuojant namuose galima išvengti atliekų patekimo į komunalinių atliekų konteinerius ir sąvartynus. Panašiai kaip ir su rūšiavimu, kompostavimo imasi ne kiekvienas, todėl šiuo straipsniu noriu paaiškinti kodėl ir kaip tai reikėtų daryti. Pristatysiu kelis kompostavimo būdus, kurie labiau tiks žmonėms turintiems galimybę įrengti ir panaudoti jį lauke (kieme, sode, balkone). Bet, taip pat, pateiksiu ir keletą kompostavimo būdų tinkančių gyvenantiems bute, o kitame straipsnyje ,,Kompostavimas bute” plačiau apžvelgsiu kaip miesto žmogus gali tvarkyti žaliąsias atliekas.
Kas yra kompostas?
Kompostas yra skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys. Paprasčiau – tai yra minerališkai vertingos suirusios organinės medžiagos, panašios į purvą ar žemę, kurią galima naudoti praturtinant dirvą, tręšiant augalus.
Kaip kompostas susidaro?
Komposto talpoje visi medžiagų virsmai vyksta dėl ten besidauginančių organizmų veiklos. Augalines medžiagas kompostu paverčia gyvi mikroorganizmai. Ruošiant kompostą visos pastangos turi būti skirtos šių mikroorganizmų veiklai skatinti, kad jie turėtų pakankamą kiekį maisto – organinių atliekų.
Kodėl reikia kompostuoti?
Nauda daržui. Ūkininkai kompostą vadina juoduoju auksu. Tai yra nemokama, natūrali trąša, kurios per daug nebus nei dirvai, nei augalams. Priešingai nei mineralinės trąšos, kompostavimas neturi neigiamo šalutinio poveikio augalams. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose – sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Kompostas kontroliuoja drėgmės lygį, dirvožemio pH, todėl tai padeda buferizuoti labai rūgščius ar šarminius dirvožemius. Jame esančios ne visai supuvę šakelės, žolių stiebeliai ir įvairios organinės liekanos užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Į dirvą patekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus.
Nauda aplinkai. Tai yra puikus būdas suvokti maisto taršos problemą, mažinti išmetamų maisto atliekų kiekį ir išvengti žaliųjų atliekų patekimo į sąvartynus. Viena tona žaliųjų atliekų išmesta sąvartyne sudaro apie 300-500 m3 kenksmingų dujų. Sąvartynuose susimaišiusios atliekos išskleidžia labai stiprias metano dujas, užteršia gruntinius vandenis ir panašiai. Sąvartyne žaliųjų atliekų irimo procesas yra žymiai lėtesnis nei kompostavimo metu.
Vertingo komposto paslaptys
Taisyklės. Jeigu kompostavimą norite naudoti tik tam, kad galėtumėte patys pasirūpinti maisto ar kitų žaliųjų atliekų išmetimu – šių taisyklių laikytis nereikia. Tačiau žmonėms, kurie nori sukurti kokybišką natūralią trąšą savo daržui jos tikrai pravers. Kompostuojant labai svarbu pasiekti tinkamą azoto (N) ir anglies (C) medžiagų santykį, nes medžiagas skaidantys dirvos mikroorganizmai reikiamą energiją ir maisto medžiagas gauna iš azoto ir anglies turinčių organinių junginių. Kad kompostavimo procesas vyktų tinkamai, kompostavimo talpoje azoto ir anglies medžiagų santykis turėtų būti 1:20-30 – 1 daliai azoto turi tekti nuo 20 iki 30 dalių anglies.
Procesas. Turtingas azotu medžiagas – šviežią žolę, žalius lapus, gyvūnų išmatas, grūdus, sėklas, maisto atliekas, pūvančius vaisius ir daržoves, reikia sluoksniuoti su anglies turinčiomis medžiagomis: šiaudais, sausa žole, sausais lapais, pjuvenomis, žieve, durpėmis, popieriumi. Kad būtų paprasčiau suprasti, kompostą reikia sluoksniuoti kaip kokį tortą. Pirmame sluoksnyje dedame daugiau anglies turinčias medžiagas, antrame azoto, trečiame vėl anglies ir taip toliau. Komposto talpoje turėtų būti 3-4 dalys rudųjų medžiagų (anglies) ir 1 dalis žaliųjų medžiagų (azoto). Jeigu matote, kad kompostas yra per drėgnas – įdėkite daugiau anglies medžiagų ir atvirkščiai. Taip pat visą masę esančią komposto talpoje retkarčiais reikėtų pamaišyti.
Medžiagos kompostui
ANGLIES (C) MEDŽIAGOS
Šienas
Kiaušinių lukštai
Kartoninės kiaušinių dėžės
Popierius
Kartonas
Sausų medžių lapai
Laikraščiai
100% medvilniniai audiniai
Smulkinta mediena
Šiaudai
Tualetinio popieriaus ritinėliai
Pjuvenos
AZOTO (N) MEDŽIAGOS
Daržovės
Dumbliai
Šviežia žolė
Žali medžių lapai
Nugenėtos krūmų dalys
Arbatos maišeliai
Kavos tirščiai
Įvairiausi augalai
Gyvūnų išmatos
Maisto likučiai
Žmonių/gyvūnų plaukai
Ar galima kompostuoti mėsą, pieno produktus?
Pliusai. Kompostuoti galite visas maistines medžiagas. Nors dalis žmonių nerekomenduoja kompostuoti mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų, atlikti bandymai parodo, kad šios medžiagos ne tik nekenkia kompostui, bet jį dar ir praturtinta. Taip pat Jums nereikės sukti galvos kur išmesti likusias maisto atliekas ir užtikrinsite, kad jos nenukeliaus į sąvartyną.
Minusai. Kaulai nesuyra taip greitai kaip kitos medžiagos. Mėsos, pieno produktai gali prailginti medžiagų irimo procesą. Taip pat mėsa gali patraukti gyvūnų dėmesį ir jeigu tai nėra sandari komposto dėžė – gali skleisti nemalonų kvapą. Sprendimas – sandari komposto dėžė.
Kompostavimo būdai:
- Karštasis Kompostavimas – tai metodas, kurio metu temperatūra suaktyvina mikrobų veiklą, o tai padeda kompostui susidaryti per trumpą laiką. Tam reikia specialios, sandarios komposto dėžės (jas lengvai rasite įsigyti specialiose parduotuvėse ar internete). Komposto krūvose temperatūra pakyla iki 70 °C. Pliusai – greitas procesas. Suirimo laikas – nuo 2 iki 6 mėnesių, priklausomai nuo kompostuojamų medžiagų ir jų dydžių. Minusai – Reikia pasirūpinti, kad temperatūra nenukristų mažiau nei mažiausiai 43 °C. Kad to pasiektum, turi užtikrini tikslų kiekį reikiamų organinių medžiagų.
- Šaltasis kompostavimas – paprastas metodas, nereikalaujantis daug pastangų. Kompostas gali būti atviras, nereikia sandarių dėžių. Komposto krūvoje susidaro apie 40 °C. Pliusai – nereikia daug pastangų. Minusai – procesas lėtesnis. Suirimo laikas – nuo 8 iki 12 mėnesių.
- Sliekų kompostas – puikiai tinka kompostavimui bute. Pliusai – greitas procesas, nėra blogo kvapo, nereikalaujantis daug pastangų. Minusai – kai kuriems žmonėms nemalonu laikyti sliekus namuose. Suirimo laikas – nuo 3 iki 6 mėnesių. Daugiau informacijos apie sliekų kompostavimą bute.
- Bokashi kompostavimo metodas – tiems, kurie neturi vietos kompostavimui ar gyvena bute – puikiai tiks Bokashi metodas. Specialiame Bokashi kibire galėsite sandariai sudėti visas virtuvės, sodo, buitines atliekas. Bokashi kibiras turi sandariai uždarytą dangtį ir apačioje esančią šerdį, pro kurį išteka susikaupęs skystis – juo galima iš karto tręšti augalus. Rekomenduoju tai išbandyti ir paprastame sandariame kibire. Pliusai – puikus ir lengvas būdas kompostuoti bute ar neturint sodo. Minusai – jeigu kibiro apačioje esanti anga nėra sandari, gali išbėgti nemaloniai kvepiantis skystis.
- Tiesioginis kompostavimas – iš karto užkasti organines medžiagas savo darže. Pliusai – nereikalauja daug pastangų, nereikia laukti kol susiformuos kompostas. Minusai – jeigu negiliai užkasite, pavyzdžiui, mėsos produktus – juos gali aptikti gyvūnai. Virtuvėje reguliariai kaupiasi maisto atliekos, kurių kiekvieną kartą neužkasi darže, todėl šis būdas gali būti nepatogus. Daugiau informacijos (anglų k.).
Neturite kur dėti komposto?
Kiekvienas galime rasti sau patogų ir tinkamą kompostavimo būdą, svarbiausia išbandyti! Na, o jeigu norite rūšiuoti žaliąsias atliekas, bet neturite kur jų dėti – galite jas pasiūlyti atiduoti savo artimiesiems, kurie turi sodus, daržus ir kuriems kompostas labai praverstų. Jeigu tokios galimybės nėra – kompostą arba žaliąsias atliekas galima gabenti į specialias žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Tokias aikšteles galima rasti kiekviename Lietuvos regione. Neradus informacijos apie žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės savo regione skatinu susisiekti su regiono atliekų tvarkymo centru.