Prieš pradėdama analizuoti įvairiausias temas, pirmiausia noriu bendrai apžvelgti, kaip mūsų priimami kasdieniniai sprendimai veikia aplinką.
Visi žino ir visi tyli
Greičiausiai visi matome, kaip ekologijos ir tvarumo temos šiuo metu pasaulyje kelia vis didesnį susirūpinimą. Informacijos apie klimato kaitą ir vis didesnę grėsmę keliančias globalinių problemų pasekmes yra pilna! Atrodo, kad tiesa negali būti dar aiškesnė. Penktoje vertinimo ataskaitoje tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė, kurią sudaro 1300 nepriklausomų mokslininkų iš viso pasaulio, priėmė išvadą – daugiau nei 95% tikimybe, žmonių veikla per pastaruosius 50 metų prisidėjo prie planetos atšilimo. Mokslininkai mums prieš nosis pateikia visus tuos nemalonius faktus, kaip Žemė yra žalojama, kokia grėsmė kyla žmonijai ir gamtai. Deja, didžioji dalis žmonių į šią tiesą visai nekreipia dėmesio. Liūdna pripažinti, bet palyginus kaip lengvai prieinama informacija apie globalines problemas ir jų sprendimą yra dabar, žmonių, siekiančių to geresnio pokyčio yra per mažai.
Kaip mes niokojame savo planetą
Plastikas. Vanduo. Kiekvieną dieną pradedame įprastais ryto ritualais. Dantų valymas plastikiniu šepetėliu, ilgas maudymasis karštame duše, išsiplaunant plaukus sudėtingai perdirbamo plastiko talpose esančiu šampūnu, kondicionieriumi. Naudojame skustukus, ausų krapštukus, kosmetiką, dezodorantus ir taip toliau. Mėgaudamiesi ilgomis maudynėmis mes tikrai nesusimąstome apie sparčiai senkančius planetoje vandens resursus. Negalvojame, kad perkant plastikinius daiktus mes skatiname plastiko pramonės augimą, su kuria daugėja nesuyrančių, neperdirbamų, išmetamų šiukšlių skaičius. Nesusimąstome, kad plastiko pakeitimas kita ekologiškesne alternatyva, bet ir toliau neatsakingas elgesys su ja problemos neišsisprendžia. Tiesa yra tokia, kad kiekvienais metais į vandenynus patenka maždaug 10-12,7 milijono tonų plastiko – tai atitinka vieną pilną šiukšliavežę per minutę ir jeigu žmonių vartojimo įpročiai nesikeis, apskaičiuota, jog iki 2050 m. plastiko atliekų vandenyne bus daugiau nei žuvų.
Transportas. Netvarios kompanijos. Susiruošę mes skubame į darbus, studijas ar panašiai. Sėdame į savo nuosavus automobilius, sustojame pakeliui pasiimti išsinešimui kavos ir pasigriebiame kokį šokoladuką. Taupydami laiką mes negalvojame apie viešąjį transportą kaip alternatyvą ir savo automobilių išmetamomis dujomis teršiame miestus (pilnai suprantu tuos, kurie neturi kito pasirinkimo. Be to, manau, kad Lietuvoje vis dar susiduriame su viešojo transporto problemomis už miesto ribų). Pakeliui suvalgome šokoladuką, dėl kurio gaminimo, tokios kompanijos kaip „Nestle“ masiškai naudoja vandenį savo pramonėje, išdžiovina vandens telkinius ir nepalieka vietiniams gyventojams vandens atsargų. Taupydami laiką nepasiimame daugkartinio, sandaraus kavos puodelio iš namų, todėl vis perkame ir perkame tuos vienkartinius popierinius puodelius, skatindami miškų kirtimą.
Maistas. Rūšiavimas. Po kelių valandų išaušta pietų pertrauka ir visi suskubame pavalgyti. Išalkę mes dažnai iš kavinių užsisakome ar iš parduotuvių nusiperkame daugiau nei pajėgiame suvalgyti. Tie keli palikti kąsniai, kurie bus išmesti juk yra niekis. Deja, tokiais atvejais mes prisidedame prie maisto švaistymo ir taršos problemos. Kiekvienais metais išmetame šimtus milijonų tonų maisto, kuris yra puikiai tinkamas vartoti. O tiek žmonių pasaulyje yra vis dar kankinami bado… Bet mes, atėję į parduotuvę vis tiek nusipirksime to, ko pilnai nesuvalgysime ir išmesime. Ir tikrai ne į kompostavimo dėžę. Namuose juk turime tik vieną šiukšliadėžę į kurią metame viską, o kur tos atliekos nukeliaus mums jau neberūpi. Kad tik žinotume, jog sumaišant įvairias medžiagas šiukšliadėžėje, ištepant jas maistu, aliejais, dažnai visas tas turinys tampa sudėtingai arba visai neperdirbamas ir išmetamas tiesiai į sąvartyną.
Šiukšlės. Vartojimas. Po darbų ar laisvalaikiu mes važiuojame į prekybos centrus, parduotuves. Veikiami vartotojiškumo, materializmo idėjų, nuomonių formuotojų, marketinginių triukų mes verčiami pirkti, atsinaujinti, sekti madą. Taip mes prisiperkame daiktų, kuriuos greičiausiai panaudosime vos pora kartų, jie nemažai kainuos, ilgai netarnaus, o namuose tik užims vietą ir kaups dulkes. Galiausiai tie daiktai atsiranda sąvartyne, kur susimaišę su kitomis šiukšlėmis išskiria įvairius toksiškus cheminius junginius, užteršia gruntinius vandenis. Tos visos šiukšlės išskleidžia stiprias metano dujas, kurios skatina šiltnamio efektą. Neatsakingai pirkdami ir išmesdami daiktus, mes didiname sąvartynus, kurie ir taip užima milžiniškus plotus bei niokoja kraštovaizdį.
Mėsa. Grįžus vakare namo pasigaminame kokį nors patiekalą su mėsos ar žuvies produktais. Pasirinkdami gyvulinės kilmės produktus, mes prisidedame prie žiaurios gyvūnų kankinimo pramonės. Apie 60% dirbamos žemės atitenka jautienos pramonei. O ką jau kalbėti apie visus žemės plotus, skirtus auginti gyvuliams maistui, naudojamą vandens kiekį. Galvijai išskiria stiprias metano dujas, kurios skatina šiltnamio efektą. Masinė žvejybos pramonė yra taip pat kompleksinė problema. Bet man asmeniškai, labiausiai keista kaip mūsų nesujaudina tas neetiškas ir žiaurus elgesys su gyvūnais maisto pramonėje. Ar žinote kaip žiauriai yra išgaunamos “foie gras” ančių ir žąsų kepenėlės, laikomos delikatesu?
Tavo veiksmai yra reikšmingi
Žmonija sukūrė šias problemas, bet taip pat jas gali ir išspręsti. Deja, dažnai žmonės vis dar netiki, kad jų veiksmai atsiliepia planetos būklei ir mano, kad situaciją gali pakeisti tik dideli verslai, valdžia, įstatymai, įtakingi asmenys ar panašiai. Tačiau čia reikėtų paklausti savęs – kokį pėdsaką aš palieku šioje Žemėje? Ar mano daromi veiksmai pakenkia planetai? Kaip galėčiau tai pakeisti? Vieną dalyką tikrai žinau – taip, tavo gyvenimo būdas gali teigiamai arba neigiamai atsiliepti aplinkai. Niekas neverčia mūsų gyventi visiškai nesudarant jokių atliekų, drastiškai pakeisti gyvenimo įpročius ar mitybą. Tikrai ne! Tačiau jeigu investuotume bent truputį pastangų ir laiko į tam tikrus aspektus, kaip pavyzdžiui tvarkingą rūšiavimą, tikiu, kad kartu padarytume didžiulį pokytį.
Prisidėk prie pokyčio
Šiuo straipsniu noriu tik priminti, kad tai ką kiekvienas darome kasdien, kokius sprendimus priimame, kuo rengiamės, ką valgome, ką ir kiek perkame turi įtakos planetos būklei. Straipsnyje išvardinau tik labai mažą dalį pavyzdžių, kaip mes prisidedame prie globalinių problemų augimo. Gyventi tvariai ar bent jau tvariau tikrai nėra sudėtinga, ypač šiais laikais. Tai yra tik paprasti įpročiai, kuriuos reikia išsiugdyti. Todėl skatinu kiekvieną iš Jūsų pasidomėti, ką galite pakeisti savo gyvenime, toliau patenkinant visus savo pagrindinius poreikius, ir netvarias veiklas paversti tvariomis. Na, o jeigu norėsite pradėti kurti tokį pokytį savo gyvenime – tikiuosi šiame tinklaraštyje surasite naudingos informacijos. Galiu patikinti, kad toks pokytis turės teigiamos naudos tiek Jūsų fiziniam, tiek Jūsų vidiniam pasauliui!